Blogas


Permalink to Kada reikia vertėjo paslaugų?

Kada reikia vertėjo paslaugų?

vertimų biuras Vilniuje, vertėjas, užsienio kalba

Kai rašome žinutes draugui ar kalbame tiesiogiai užsienio kalba – kalbėjimo tikslas yra būti suprastam, nekeliami didesni reikalavimai. Vis dėl to kai kuriems dalykams užsienio kalba reikalingas pasiruošimas – kai mes reprezentuojame save būsimiems darbdaviams, o gal ruošiamės rašyti oficialų laišką, pildome svarbius dokumentus. Ne vietoje padėtas skyrybos ženklas arba ne taip išverstas žodis gali pakeisti prasminį sakinio suvokimą, todėl vertėjo paslaugos tampa neišvengiamos. Tokiu atveju puikia išeitimi gali tapti ir vertimų biuras Vilniuje, kur rasite patikimus specialistus. Vis dėl to būtina žinoti, kokiomis aplinkybėmis vertėjo paslaugos yra būtinos.

Sertifikuotas vertimas

Kai kuriais atvejais vertimas turi būti labai tikslus – tai itin aktualu ruošiant teisinius dokumentus. Tam, kad būtų patvirtinta vertimo kokybė, vertėjas turi duoti sertifikatą, kuris patvirtintų, jog vertimas yra tikslus ir atitinka turinį. Įprastai sertifikuotą vertimą suteikia tik kompetentingos įmonės – vertimas prieš patvirtinant yra kruopščiai tikrinamas, redaguojamas.

Meninio teksto vertimas

Kai norite savo literatūrinį darbą versti į užsienio kalbą, geriausia tekstų vertimą patikėti geram vertėjui. Pasidomėkite atsiliepimais apie vertėją, jo verstų tekstų specifika ir kiekiu. Jei gyvenate Vilniuje, puiki išeitis ieškant vertėjo – vertimų biuras Vilniuje. Geras vertimas turėtų būti nepastebimas – vertimas į užsienio kalbą turėtų būti sklandus, atitikti pagrindinę mintį. Turėtumėte suprasti, kad geras vertimas yra ne pažodinis – jis yra lankstus, turi atitikti pagrindinę mintį, o ne aklai vadovautis sakinio struktūra.

Ar pasitikėti puikiai kalbančiais užsienio kalba?

Nors atrodytų, jog tas, kas puikiai kalba, pavyzdžiui, anglų kalba, turėtų ir gerai versti, taip nėra – net ir labai gerai kalbantys užsienio kalba negali būti lyginami su vertėjais specialistais. Kvalifikuotas vertėjas ne tik puikiai išmano užsienio kalbą, bet ir suvokia šios kalbos kultūrines, istorines subtilybes. Tai gali užtikrinti vertimų biuras Vilniuje. Vien kalbėti užsienio kalba neužtenka – tam reikia turėti vertimo patirties, praktikos. Be to, vertėjas turi išmanyti bent dvi kalbas – kalbą, iš kurios verčią ir kitą, į kurią verčiama.

Vertimo stilius

Vien pateiti dokumentą ar šaltinį vertėjui neužtenka – turite paaiškinti, kam jis skirtas, kokio vertimo stiliaus tikitės. Tai padės vertėjui išlaikyti tinkamą struktūrą, stilistiką. Vertėjui daug lengviau bus išpildyti jūsų norus, jei aptarsite verčiamo teksto stilių.

Rinkdamiesi vertėją, pasitikėkite tik kvalifikuotu ir savo darbą išmanančiu specialistu. Prieš vertimą turite išsiaiškinti ir kainą – kiek reiks mokėti už teksto vertimą. Neužmirškite vertėjui suteikti kokybišką tekstą – geriausia, jog jis būtų redaguotas ar bent sklandus. Vertimų biuras Vilniuje gali tapti puikia išeitimi ieškantiems patikimo vertėjo.


Permalink to Vertimas raštu

Vertimas raštu

Vertimas raštu yra toks pats svarbus kaip ir vertimas žodžiu. Nors abiejų vertimų tikslas yra perteikti visą reikiamą informaciją iš vienos kalbos į kitą, tačiau jie labai skiriasi tiek techniniu, tiek psichologiniu atžvilgiu. Būtent dėl to vertėjams raštu ir vertėjams žodžiu yra keliami skirtingi reikalavimai.
 
Vertimas žodžiu yra labai priklausomas nuo laiko skirtingai nei vertimas raštu, kuriam kartais vertėjas gali skirti labai daug laiko. Vertėjas turi daugiau laiko koreguoti, tvarkyti ar papildyti tekstą. Be to, verčiant tekstą raštu, vertėjas ne visada turi verst visą tekstą, jam užtenka išversti pagrindinį fragmentą ar mintį, ir visa esmė bus perteikta. Dažniausiai vertimas raštu būna tikslesnis ir gražiau pateiktas.
 
Kaip atskirą rūšį dar galima išskirti ir mašininį vertimą. Jis yra skirstomas į vertimą, kuris remiasi visomis taisyklėmis, esančiomis bazėje, ir į statistinį mašininį vertimą. Pirmasis mašininio vertimo tipas taiko tekstui visas taisykles, kurios yra įrašytos į duomenų bazę. Statistinis vertimas yra daug konkretesnis ir kokybiškesnis.
 
Mašininis vertimas dažniausiai skirstosi į tris būdus. Pirmasis būdas pats lengviausias ir taikomas visada. Esmė yra automatizuotoje sistemoje, kuri taiko visus vertimo reikalavimus arba iš duomenų bazės randa labai panašų vertimą ir pateikia jį kaip šabloną. Antrasis būdas, kai tekstas yra suskaidomas fragmentais, kurie turi prasmę. Vėliau tokie fragmentai yra supaprastinami tam, kad vertimo programa galėtų lengvai juos išversti. Trečiasis būdas taikomas tik labai sudėtingais atvejais, kai reikalingas pastovus sudėtingų teksto elementų redagavimas.
 
Vertimas raštu apima labai įvairias sritis, kurių vertimo specifika labai skiriasi. Techninių tekstų vertimas yra vienas sudėtingiausių, kadangi vertėjas turi išmanyti verčiamą sritį bei puikiai žinoti visą terminiją, kad vertimas būtų aiškus tos srities specialistams. Juridinių tekstų vertimas dažniausiai vyksta pagal šablonus ir griežtus reikalavimus. Šių tekstų specifika labai plati. Juridinių tekstų vertėjai verčia sutartis, nuarimus, aktus, dokumentus, įgaliojimus ir t.t. Dažniausiai tokie vertėjai bendradarbiauja su notarais, nes dauguma dokumentų reikalauja patvirtinimo. Reklamos vertimas reikalauja ne tik gerų kalbos žinių bet ir plataus slengo žodyno. Dažniausiai reikia mokėti išversti frazes ar šūkis taip, jos jie ne tik atitiktų prasmę bet ir būtų priimtini tai kultūrai, kuriai bus rodoma ši reklama. Svetainių vertimas reikalauja bent minimalių kompiuterinių žinių, kadangi vertėjas turi išmanyti tam tikrą kompiuterinį žodyną. Medicininių tekstų vertimas yra labai sudėtingas, kadangi jų žodynas yra labai griežtas ir uždaras. Tokiuose tekstuose neįmanoma jokia interpretacija.
 
Nesvarbu, kokioje tematikoje specializuojasi vertėjas, jis vis tiek privalo puikiai mokėti kalbas, turėti platų žodyną bei reikalingas vertėjui savybes. Taip pat vertėjas turi pastoviai kaupti ir pildyti savo vertimų bazę. Turint labai didelių žinių bagažą, vertėjas sugebės išversti kokybiškai bet kokį tekstą per labai trumpą laiko tarpą.


Permalink to Vertimas ir jo tipai

Vertimas ir jo tipai

Vertimas yra sunkus procesas, reikalaujantis gerų kalbos mokėjimo žinių bei greito orientavimosi tekstuose. Vertimai gali būti labai įvairūs. Žmonės dažniausiai skirsto vertimą į dvi grupes, tai vertimas raštu ir žodžiu. Kokie gi iš tikrųjų yra vertimo būdai ir kuo jie skiriasi?

Vertimas žodžiu. Dar šis vertimas yra skirstomas į sinchroninį bei nuoseklųjį vertimą. Galima teigti, jog sinchroninis vertimas yra vienas iš sunkiausių. Dirbti sinchroniniu vertėju gali tikrai ne bet kas, kadangi reikalavimai šiai profesijai yra labai dideli. Šis vertėjas privalo puikiai mokėti tiek gimtąją tiek vertimo kalbą, mokėti aiškiai, garsiai ir taisyklingai kalbėti, turėti didelį pastovių konstrukcijų žodyną, kad vertimo metu dažnai pasikartojančios frazės nebekeltų jokių sunkumų. Taip pat toks vertėjas turi turėti gerą klausą, atmintį (reikia atsiminti viską ką pasako žmogus, bei pagauti pagrindinę mintį ir jos nepamiršti), turėti gerą reakciją, mokėti susikoncentruoti ties savo darbu bei nesiblaškyti į pašalinius dalykus, mokėti elgtis stresinėse situacijose, nepasiduoti emocijoms, bei mokėti rasti išėjimą iš nestandartinių situacijų.

Sinchroninis vertimas gali būti trijų rūšių – tai vertimas iš klausos, nuo lapo ir sinchroninis skaitymas. Sunkiausias yra vertimas iš klausos, kadangi vertėjo teikiamą informaciją neturi atsilikti daugiau nei 10 sekundžių.  Verčiant nuo lapo, vertėjas mano tekstą prieš savo akis, o sinchroninis skaitymas, kai vertėjas jau yra susipažinęs ir išsivertęs informaciją ir skaito ją sinchroniškai su kalbėtoju. Sinchroniniam vertimui reikia labai brangios technikos, todėl tai yra vienas iš brangiausių vertimo būdų.

Nuoseklusis vertimas – tai antras vertimo žodžiu būdas. Šis vertimo būdas yra daug lengvesnis nei sinchroninis vertimas, tačiau taip pat reikalauja vertėjo profesionalumo bei psichologinio pasiruošimo. Nuoseklus vertimas vyksta taip: žmogus skaito ar pasako tam tikrą teksto fragmentą, kurį vertėjas klauso, užsirašo esminius dalykus ir tada verčia. Kartais teksto fragmentas yra skaitomas 10-15 minučių, pagalvokite kaip sunku yra išversti tokio ilgio ištrauką. Šis vertimo būdas reikalauja labai geros atminties ir gerų oratoriškų sugebėjimų. Nuoseklaus vertimo būdas turi kelis privalumus. Pirmiausia, nereikia daug vertėjų ir specialios įrangos, kas padeda užsakovui sutaupyti pinigų. Informacija yra tikslesnė, nei sinchroninio vertimo metu, kadangi vertėjas turi daugiau laiko sudaryti originalui artimesnę kalbą.  Labai patogu tiems žmonėms, kurių kalba yra verčiama, ypač tuo momentu, kai yra užduodami klausimai, nes kol yra verčiamas klausimas, žmogus turi laiko bent minimaliai pasiruošti atsakymą. Nuoseklus vertimas turi ir kelis trūkumus. Toks vertimas gali būti tik į vieną kalbą, be to jis užima daug daugiau laiko, nei sinchroninis vertimas (kartais vertimo laikas skiriasi dviem ar net daugiau kartų).


Permalink to Įdomūs faktai apie vertimą

Įdomūs faktai apie vertimą

Būti vertėju nėra lengva. Negana tik tiksliai versti, reikia išmanyti tos kalbos į kurią verti subtilybes bei tos šalies, kurioje kalbama šia kalba, kultūrą. Siūlome susipažinti su keliais įdomiais ir linksmais faktais apie vertimą.

Juokinga istorija atsitiko su žymia orų linija „American Airlines“, kuri savo lėktuvų salonuose įrengė naujus odinius fotelius ir Meksikos keleiviams juos pristatė šūkiu „Fly in Leather“, kas reikštų išvertus iš anglų kalbos „Skraidyk odoje“. Bet jei išverstume tą pačią frazę į ispanų kalbą, tai šis įsireiškimas skambėtų kaip „Skraidyk nuogas“. Būtų įdomu pamatyti keleivių reakcijas išgirdus tokį pasiūlymą.

Vienos reklaminės akcijos metu, kuri vyko Kinijoje, su vertimo sunkumais susidūrė ir „Coca-Cola“ kompanija. Pasirodo, kinų kalba „Coca-Cola“ reiškia „Įkask vaškiniam božgalviui“. Dėl šios priežasties, „Coca-Cola“ kompanija ir jos visa produkcija Kinijoje yra vadinama „Koky-Kole“, kas išvertus iš kinų kalbos reiškia „Laimė burnoje“,

Kompanija „Coors“, kuri gamina alų, vienoje reklamoje panaudojo frazę „Turn It Loose“, kas verčiama kaip „Tapk laisvu“. Bet Lotynų Amerikoje verčiant tiesiogiai į ispanų kalbą, ši frazė reikštų „Kentėk nuo viduriavimo“.

Automobilių kompanija „General Motors“, patyrė tikrą fiasko vienos savo naujos reklamos metu, kai buvo pristatinėjamas automobilis „Chevrolet Nova“. Viskas vyko Lotynų Amerikoje. Pasirodo, kad automobilio pavadinimas „Nova“ ispanų kalboje reiškia „Nesugebantis judėti“.

Britanijos kompanija „Today’s Translations“ savo publikacijoje paskelbė, kad žodis ilunga, kuris yra vienoje afrikiečių kalboje yra pats sunkiausia verčiamas žodis, nes jis reiškia „žmogus, pasiruošęs atleisti bet kokią blogybę pirmą kartą, ištvers ją ir antrą kartą, bet nebeatleis trečią kartą“.

Japonų abiturientai į egzaminą kaip talismaną ima Kit Kat šokoladukus. Tai vyksta dėl to, jog Kit Kat skamba panašiai kaip „kitsu katsu“ kas japonų kalboje reiškia „žūtbūt laimėti“.

Kaip matote labai svarbu gerai žinoti ne tik kalbą bet ir būti susipažinusiam su įvairių kultūrų tradicijomis, kad išvengti nemalonių, kartais netgi labai juokingų nesusipratimų.  Dėl to patariama, kai mokiniesi vienos ar kitos kalbos, domėtis tos kultūros istorija, tradicijomis, papročiais. Reikia labai gerai mokėti ne tik gramatiką, bet susipažinti su tos kalbos meninėmis priemonėmis, kadangi vienas iš sunkiausių vertimo uždavinių – išversti į vertimo kalbą frazeologizmus ar vaizdingus posakius. Dažniausiai, jei vertimo kalboje nėra verčiamo frazeologizmo ekvivalento, vertėjas bando parinkti labai panašią meninę priemonę, kuriuos prasmė būtų daugmaž vienoda, bet jei tokios meninės priemonės nėra, tenka taikyti aprašomąjį vertimą. Dažniausiai tokio vertimo metu meninė priemonė yra perteikiama kitais žodžiais, padedančiais išreikšti prasmę, bet tuo pačiu toks vertimas yra laikomas nuostolingu, kadangi yra prarandamas originalo kalbos ekspresyvumas.


Permalink to Vertėjo profesija

Vertėjo profesija

Vertėjo profesija yra viena iš seniausių. Ji atsirado tada, kai žmonės susiskirstė į tautas, atsirado nacionalinės kalbos, kurios labai skyrėsi viena nuo kitos. Vertimas raštu atsirado iš kart po to, kai buvo išrasti rašmenys.

Visi pirmieji vertėjų darbai buvo susiję su religija, dėl to daug kas pirmuoju vertėju vadina Šventą Jeronimą, kuris išvertė Bibliją iš graikų į lotynų ir hebrajų kalbas. Iš viso jo vertimas užtruko 23 metus. Dabar jo garbei yra švenčiama visų vertėjų diena kuri būna rugsėjo 30.

Daugybę metų pagrindiniai vertėjo įrankiai buvo rašalas, plunksnos ir popierius. Žmogus, gerai įvaldęs kaligrafiją per dieną išversdavo 2-3 puslapius. Kai Europoje atsirado pirmoji knygų spausdinimo mašina, biblija buvo išversta į vokiečių, lenkų, anglų kalbas.

XIX amžiui, atsiradus tušinukui, vertėjo darbas šiek tiek supaprastėjo ir pagreitėjo, tačiau tikrasis perversmas vertimo istorijoje siejamas su spausdinimo mašinėlės atsiradimu. Žmogus, išmokęs greitai ir be klaidų spausdinti,tai darydavo daug greičiau, nei būtų rašęs ranka. Pasidarė įmanoma  per minutę surinkti 250-300 simbolių. Oficialus pasaulio rekordas priklauso Michailui Šestokovui, kuris klaviatūra be klaidų parašo 720 simbolių per minutę.

 Nors spausdinimo mašinėles ir turėjo šokių tokių privalumų, tačiau jos nepaplito tarp vertėjų, kurie laikėsi nuomonės, kad greitas rašymas nepadeda perteikti visos minties taip, kaip derėtų, ir teigė, kad geriausias vertimas, kai užrašinėji tekstą ranką. Taip vertėjai susiskaldė į dvi grupes. Vieni mano, kad vertimas yra menas, o kiti, jog vertimas yra darbas.

Šiuo metu vyrauja visai kitos tendencijos. Jei vertėjas nemoka naudotis kompiuteriu, jis nesusiras darbo. Dauguma vertimų biurų vertimus priima tik elektroniniu formatu, nes juos galima lengvai redaguoti ir nusiųsti atgal.

Vertėjų darbą labai palengvina žodynai, nepriklausomai nuo to ar tai būtų elektroninis ar popierinis žodynas. Dažnai atsitinka taip, jog verčiant užkliūna koks nors žodis, ir tu supranti, jog jį galima pakeisti kitu, labiau tinkančiu, tačiau niekaip negali prisiminti to kito žodžio, dėl to pasiimi sinonimų žodyną ir randi viską, ko reikia. Žodynai gali būti patys įvairiausi: elektroniniai, dvikalbiai, trikalbiai, vietovardžių, sinonimų, antonimų ir t.t. Žinoma, naudotis elektroniniais žodynai daug patogiau, be to jie neužima daug vietos. Norint susirasti reikiamą žodį, suvedi jį į paieškos lauką ir randi tinkamą žodį. Ieškant tą patį žodį popieriniame žodyne užtrunki nemažai laiko, ypač jei tame žodyne virš kelių tūkstančių žodžių.

Norint tapati vertėju, neužtenka vien mokėti kalbas, reikia baigti universitetą arba specialius vertėjų kursus. Vertėjas turi mokėti ne tik bendrinę kalbą, bet ir išmanyti žargoną, literatūrinę leksiką, žinoti dialekto ypatybes. Pagal Klimavo sistemą, šį specialybė priklauso tipui „žmogus-žmogus“, nes nuolatos tenka bendrauti su žmonėmis.


Permalink to Vertėjai

Vertėjai

rusų lietuvių vertėjas

Per kelis pastaruosius dešimtmečius, vertėjo profesija išgyvena didžiausias permainas, nes atsiradus naujausioms technologijoms, kalba persikėlė į elektroninį pasaulį, atsirado daugybė vertimo programų, duomenų bazių, žodynų palengvinančių  vertimo procesą.

Kartu su naujomis technologijoms atsiranda vis naujų įmonių, siekiančių bendradarbiauti su užsienio valstybėmis, o ypač Rusija. Kadangi ne kiekvienas žmogus moka rusų kalbą, todėl tenka naudotis vertėjo paslaugomis.

Šiuo metu būtent vertėjas rusų-lietuvių kalbomis turi daugiausiai darbo. Šių kalbų vertėjas turi labai didelę paklausą. Šiuolaikinis vertėjas rusų-lietuvių kalbų sėdi prie kompiuterio visą dieną, apsikrovęs žodynai ir verčia po kelis tūkstančius žodžių į dieną. Ta , kad įtiktų klientui, vertėjas bando įveikti tekstus per labai trumpą laikotarpį. Kartais dėl to vertimas nukenčia, dėl to labai svarbu, kad vertėjas turėtu bent šiek tiek laiko, kad galėtų vertimą atlikti kokybiškai.

Vertėjas lietuvių-rusų kalbų dauguma vertimų atlieka naudojantis įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Programos labi palengvino vertėjo darbą. Kiekvienas vertėjas turi galimybė kompiuteryje susikurti savo duomenų bazę, terminų ir sinonimų žodynus, dalintis vertimais su kitais vertėjais, naudotis tekstų šablonais, kurie pagreitina darbą. Taip pat vienas didžiausias šių programų privalumas – klaidų taisymas ir teksto redagavimas. Kai vertėjas verčia, jam nebereikia sukti galvos dėl praleistos raidės ar skyrybos ženklų, nes programa jam pabraukia visas praleistas raides, sudeda kablelius bei pasiūlo žodžių sinonimus, kurie galbūt labiau tiks šiam vertimui. Dėl to vertėjų darbuose nebepasitaiko žioplų, nereikšmingų klaidų ir jis gali būti garantuotas, kad klientas gaus tvarkingą, suredaguotą darbą.

Vertėjas lietuvių-rusų kalbų dar ilgą laiką bus nepakeičiamas. Nors mokslininkai bando sukurti programų, galinčių atstoti vertėją, tačiau kol kas dar nei viena programa nesugeba atlikti vertimo, atitinkančio visus reikalavimus. Tik geras, profesionalus lietuvių-rusų vertėjas jaučia tekstą, sugeba parinkti tinkamus žodžius, padedančius perteikti prasmę, išlaiko stilių bei stengiasi perduoti visas menines priemones, pabrėžiančias teksto ekspresyvumą. Mašininis vertimas yra ganėtinai primityvus. Dažniausiai tai būna pažodinis vertimas, kurio prasmė būna iškreipta, netinkamai pakeisti žodžiai, o meninės priemonės dažniau lieka neišverstomis. Kompiuterinės programos, sukurtos versti tekstus, nemoka skaityti tarp eilučių, todėl jų vertimai niekad neprilygs žmogaus vertimui.

Lietuvių-rusų vertėjas gali specializuotis įvairiose srityse. Vieniems patinka vertimas žodžiu, tačiau tai labai sudėtingas procesas, kadangi neužtenka vien gerai išmanyti kalbą. Reikia mokėti labai greitai pagauti mintį, kuo aiškiau ją perteikti kita kalba, nepridedant savo minčių. Kitiems patinka vertimas raštu, nes galima pasiimti kompiuterį, atsisėsti patogiai ir pabaigus kelis kart atidžiai perskaityti savo vertimus. Dar kiti specializuojasi versti tik techninius ar teisinius tekstus, viskas priklauso nuo to, kokios yra vertėjo žinios ir prioritetai. Svarbiausia yra mylėti kalbas, ir nesiliauti pildyti savo žodyną, kuris padaro vertimą turiningu ir neatitolusiu nuo originalo.

Mes Facebook’e

Blogo archyvas